Simas Kučas

Jei yra namai, tai būtinai tuose namuose bus svečių. Taip ir Tenerifės lietuvių namai sulaukė svečių. Su vienu iš jų noriu jus supažindinti.

Simas Kučas raketę pradėjo valdyti vos penkerių. Vėliau, skindamas pergales, vaikinas nuo teniso neatsitraukdavo nė žingsnio. Tapęs Lietuvos visų amžiaus grupių čempionu Simas netrukus ėmėsi teniso trenerio darbo. Laimingas pasiūlymas tapti modeliu lėmė, kad Simo veidas dabar atpažįstamas visame pasaulyje. Mat būdamas  modeliu, Simas tapo tarptautinės „Renault“ reklamos kampanijos veidu ir dirbo su ta pačia profesionalų komanda, kuriai teko filmuoti tokias žvaigždes kaip Davidas Beckhamas ar Johnny Deppas. Kompanija Simą atsirinko iš 700 atrankoje dalyvavusių pretendentų, o tai tikrai nemenkas pasiekimas.

-Simai, esi jaunas, patrauklus ir labai atviras vyras. Praktiškai kiekvienas norintis internete gali surasti daug interviu su tavim. Bet šiandien dirbi Tenerifėje, tad klausiu – kaip atsitiko, kad šiuo metu tu atsiradai Kanaruose? Banaliai dėl šilumos?

– Dėl šilumos, o Lietuvoje juk viskas užsidarė. Kai draugas paskambino ir pakvietė, sekančią dieną bilietai jau buvo mano kišenėje. Esu spontaniškas. Lengvai priimu sprendimus. Dar negaliu vadintis kanariečiu, bet pasistengsiu pajusti visus to privalumus. O dar ir draugus susikviečiau atvykti. Bus dar tau darbo juos pakalbinti.

– Ar neatsitiks taip, kad apskritai Palangą iškeisi į Tenerifę?

– Oi, nežinau. Tenerifeje yra galimybė dirbti kasdien atvirame ore. Man, tokiam darboholikui tai dėkinga sąlyga. Bet esu teniso kortų operatorius Palangoje ir Druskininkuose. Nebent Lietuva liks ilgam uždaryta, be galimybės judėti. Bet juk geriausi dalykai atsitinka tada, kai visai nesitiki…

– O kaip su romantiškuoju periodu?- klausiu aš, prisiminusi neseną radijo įvykį kaip Simas ieškojo žmonos. 

– Esu jame pastoviai, – juokiasi Simas. – Bet suprantu, kad nori apie tą radijo šou sužinoti. Matai, pirmiausiai tai buvo puiki galimybė kiekvienoje laidoje pasakyti viską ką noriu apie patį tenisą. Reklamuoti jį. Man tai buvo svarbiausia idėja.

– Viename iš interviu esi minėjęs, kad nori kurti verslą. Jei būtų galimybė organizuoti nuosavą mokyklą čia, saloje, kokie sportininkai būtų laukiami? 

– Nuo keturmečių iki šimtamečių. Dar nieko nežinau apie Tenerifės teniso mokyklas, bet Lietuvoje yra labai liūdna situacija. Kažkada esu kalbėjęs, kad Lietuvoje yra puikios sąlygos treniruotis ir sportuoti. Tačiau dabar matau, kad tai ne visai tiesa. Pavažinėjau po pasaulį, pasigilinau ir matau, kad kitose šalyse, vaikai nuo mažumės jau mokykloje detaliai supažindinami su skirtingų sporto šakų tiesyklėmis, mokomi žaisti. Tokiems yra labai lengva kiek paaugus jau nuspręsti asmeniškai, kurlink linksta širdis. Mūsų mokyklose mokytojas gi išmeta kamuolį per pamoką ir vaikai paliekami kas sau. Todėl dabar ateina pas mane treniruotis tiek sportininkai, tiek mėgėjai su skaudančiais išsukinėtais sąnariais. Tokių dalykų tiesiog netoleruoju. Aikštelėje esu absoliučiai priešingas žmogus – griežtas, reiklus, bet tuo pačiu – labai atsidavęs reikalui.

– O pamėgtą maistą ir kokias pamėgtas vietas jau turi? Gal yra kažkas specialaus, ką gali patarti atvykstantiems tenisininkams, kur smagu treniruotis?

– Žinai, Saule, praktiškai dar nieko nespėjau nei pažinti, nei pamatyti. Treniruoju nuo aštuntos ryto iki dvidešimt antros vakaro. Su trumpa pietų pertrauka. Net išeiginių dar neturėjau. Pirmą laisvą sekmadienį skirsiu kaitavimui. Labai noriu tai išmokti. Kanarietiško maisto irgi nelabai dar galiu vertinti. Matai, čia saloje, dirbant po tris ir daugiau valandų saulėje, labai svarbu sportininkui nebūti per daug „sausam“. Todėl beveik visi tenisininkai valgo ypač daug patiekalų iš makaronų. Organizmas turi būti aprūpintas angliavandeniais. O treniruotėms, žinoma, reikia ieškoti manęs. Žadu būti Tenerifėje iki balandžio mėnesio, laiko dar yra.

-Su kuriuo šiandien garsiu tenisininku norėtum sužaisti partiją?

– Su geriausiais jau žaidžiau: su Andy Murray, Novak Djokovic. Būdamas vos devyniolikos su kolegomis Ričardu Berankiu, Gvidu Sabeckiu ir Danieliu Lencina Lietuvai atstovavome Egipte vykusiose Daviso taurės varžybose. Tąkart užėmėme trečią vietą savo grupėje. Man asmeniškai tai didelė pergalė. 

– Esi ir profesionalus modelis. Tad kur yra didesnė konkurencija? 

– Visiškai vienodai. Tiek tenisas, tiek modeliavimas – individualūs dalykai. Tenise yra apie šimtas geriausių, tiek modeliavime – šimtas paklausiausių. Ir tenisininkas ir modelis abu yra švarūs, elegantiški, kultūringi. Abu reikalauja beveik vienodo gyvenimo būdo. Aš kalbu apie TOP 100 atletų ar modelių, o ne tuos, kur apie 1000 ar žemiau. 

Tiek žaisdamas tenisą, tiek būdamas modeliu daug keliauju. Tiesa, gavęs kontraktą kažkur padirbėti modeliu, visuomet pasistengiu iš anksto pasirūpinti partneriais tenisui žaisti arba treniruotėmis. Be kita ko ir kalbos man nėra svetimas dalykas, kalbu vokiškai, angliškai, rusiškai ir olandiškai. Todėl susirasti partnerius ir mokinius nėra sunku. 

O dar smagu, kad man nėra poreikio rinktis. Abi šios profesijos puikiai suderinamos. Tiesa, per karantiną Lietuvoje kiek per daug piktnaudžiavau netinkamu maistu. Bet sportuojant viskas greit pataisoma.

-Ačiū Simai, o pabaigai tau irgi paruošiau savo anketą iš kelių klausimų:

– Papasakok, prašau, smagiausią patirtą įvykį kortuose.

– O, nežinau ar prisipažinti, -juokiasi vaikinas. Žodžiu, yra nutikusi smagi istorija Olandijoje teniso turnyrų metu. Turnyras ėjo į pabaigą. Likome tik nedidelė grupė artimesnių bičiulių. Iš vakaro pasidarėme sau vakarėlį, žaidėme kortomis su lažybomis: kuris laimės, prieš rungtynes, sekantį rytą gaus išgerti bokalą alaus. Aš laimėjau, o ryte man į aikštelę buvo pristatytas bokalas alaus. Draugams buvo labai linksma stebėti, kaip teisėjai duoda man pylos.

– Žinai posakį: svarbu ne ūgis, o smūgis. O kaip tu procentaliai paskirstytum, kiek tenka ūgiui, kiek smūgiui?

– Vienodai skiriu, po penkiasdešimt procentų. Nedidelio ūgio sportininkas bus greitesnis aikštėje, tačiau aukštesnis tikrai geriau servuos (paduos kamuoliuką).

– Dar apie lietuviškus posakius: sako: blogam meistrui rankos auga iš “minkštos“ vietos, o kaip su tenisininkais? Kas jiems maišo tapti čempionais?

– Čia gal kiek iš toliau atsakymo paieškosiu. Lietuvoje dabar labai madinga profesionalūs šunų veislynai ir yra daug mėgėjiškų taip vadinamų daugintojų. Tai va, kaip tenisininkas gali tapti meistru, jei jį ruošė toks „daugintojas“? 

– Kas gyvenimą daro geru?

-Gera emocija. Viskas praeina ir viskas pasimiršta. Geros emocijos tiesiog visada gelbsti. Oi, viena bloga emocija, tiesa, niekaip nepasimiršta, kai perbėgo didelis juodas katinas. Bet kažkaip išmokau su tuo gyventi.

(Simas nesileido į smulkmenas apie juodus katinus).

-Tu daug keliauji, matei pasaulį, tai toks klausimas: europiečiai rašo iš kairės į dešinę. Žydai ir arabai – iš dešinės į kairę. Kiniečiai – iš viršus į apačią. O kas rašo iš apačios į viršų?

– O, gyvenau rytuose, bet šito nežinojau,- šypsosi Simas. Niekas nerašo iš apačios į viršų.

– Sako, kad geras kamuolys turi savo vardą, o tavo raketė turi savąjį? Klozetė? Babetė? Lizetė?

– Ne, ne, ilgai žaidžiu su savosiomis, vežiojuosi jas po visą pasaulį, bet jos tikrai bevardės. Be to, dažnai lūžta. Reikia keisti. Visų vardų tuomet neprisiminsi.

– Kaip manai, iš kur atsirado posakis „kiekviename žemės kampelyje“, jei Žemė apvali?

– Na, jei žiūrėtume į Žemę, ne kaip į matematinę figūrą, ar dangaus kūną, o kaip į savo namus, tai ji tikrai turi kampelius. 

– Jei galėtum pažvelgti į ateitį, ką ten norėtum pamatyti?

– Visiškai nenoriu žvelgti į savo ateitį. Man neįdomu. Nesmalsu. Užtenka, kad žiūrime į praeitį, analizuojame, mokomės iš padarytų klaidų. Aš labai gerai gyvenu šia diena.

– Apie ką galėtum kalbėti visą dieną? Ir apie ką negali klausytis nei vienos minutės?

– Apie moteris ir tenisą galiu kalbėti be sustojimo. Ir visai negaliu klausytis apkalbų. 

– Jeigu būtum knyga, filmas ar spektaklis, meno kūrinys, kas tu būtum ir kodėl?

– Norėčiau būti serialas. Kaip Santa Barbara, dviejų tūkstančių serijų, – juokiasi Simas. Kodėl? Gi patinka būti dėmesio centre.

-Tai visgi kodėl net Jimmy Connorsui nepavyko nugalėti Vito Gerulaičio visus septyniolika kartų iš eilės?

– Kaip ir minėjau, tenisininkai laimi tik didžiulio darbo dėka. Tačiau tąkart gal Jimmy iš vakaro buvo alaus išgėręs. Juokauju. Jimmy laimėjo prieš Vitą visus šešiolika kartų. Tai kalba apie ypatingą jo meistriškumą. Deja, užteko paskutinio karto, kad istorija prisimintų būtent Vitą. 

Kalbėjosi ir iš pokalbio užrašė Saule Ra.Mi