Lietuviškos duonos kepimas

Vasario 5d. buvo šventos Agotos diena. Lietuvių bendruomenė Tenerifėje ją paminėjo kepdami lietuvišką duoną su raugu. Taip buvo pasidalinta dar plačiau bendruomenėje raugu, kad dar daugiau šeimų turėtų šio lietuviško paveldo. Vakaro metu Zita Paurienė visiems papasakojo apie šios duonos kepimo subtilybes, pasidalino receptu bei, kur ir kokių ieškoti miltų, nes Tenerifėje ruginių miltų sunku rasti, o kmynų nerandame, tad tenka skraidintis iš Lietuvos. Talpiname Zitos duonos su raugu receptą, o jei nedalyvavote renginyje, bet norite raugo, rašykite - pasidalinsime. Zita dar pasidalino dviems receptais, kuriuos išbandžiusi ir rekomenduoja.

Svarbiausia su MEILE kepti !!!

Skanios duonos

Ar pasiilgote lietuviškos naminės duonos?

Vasario 6d 18:30val.,  minint Šv. Agotos dieną - duonos dieną, kviečiame išmokti išsikepti su raugu tikros lietuviškos duonos. Duona bus kepama laikantis lietuviškų kepimo tradicijų. Mus mokins šių subtilybių ir meilės šiam procesui Zita Paurienė, kuri išlaikydama tradicijas kepa duoną savo namuose.

Kadangi duonai reikalingas raugas, renginio dalyvių skaičius yra ribojamas.
Registracija tik po patvirtinimo.

Lietuvių bendruomenės nariams renginys nemokamas, bendruomenės svečiams - 10eur.
Susitinkame: Knygų namų Terasose, vasario 06d 18:30val.

Vasario 5 d. nuo seno lietuviai garbino ugnies deivę Gabiją ir kasdieninį maistą – duoną. Šią dieną buvo kepama duona, atliekamos aukojimo apeigos Žemynai ir Žemėpačiui. Tikėta, kad apeigose pašventinta duona pagelbsti kilus gaisrui, saugo nuo ligų: nuo blogos akies (nužiūrėtom karvėms grąžina pieną, atkeri nužiūrėtus žmones), padeda gydyti akių ligas, žaizdas, saugo nuo gyvatės įkandimo (reikia neštis kišenėje kai eini į mišką).
Kilus gaisrui, duonos būdavo metama į ugnį, tikint, kad ugnis nurims ir nesunaikins namų. Šventinta duonelė būdavo užkišama po trobos rąstais palubėje, įkišama į namo pamatus. Tokios duonos gabaliuką padėdavo ant krosnies, kad ugnis iš namų neišeitų ir neišplistų. Kilus perkūnijai, tokią duoną laikydavo suspaudę rankoje, kad perkūną atbaidytų.
Motinos, išleisdamos sūnus į kariuomenę, į drabužius įsiūdavo duonos trupinį, tikėdamos, kad sūnų aplenks kulka.
Atėjus krikščionybei senoji lietuvių šventė sutapatinta su Šv. Agotos varduvėmis. Duona šią dieną pradėta šventinti bažnyčiose. (citata iš Day.lt)