Maistas

Tenerifė vaikams Lankytinos vietos Tenerifėje

Maistas Tenerifėje. Savo patarimais dalinasi Jolita Krickė ir Kelionės su vaikas

Maistas Tanerifėje

Ką ir kur valgyti Tenerifėje? Jolita ir jos šeima dalijasi sukaupta informacija ir patirtimi apie restoranus (taip taip Jolita išduos geriausias šeimos vietas), patiekalus, produktus, turgus.

Taigi pradėkime nuo to, kas gi toji Kanarų virtuvė?

Kanariečiai dažnai lankosi restoranuose, organizuoja šeimos ir draugų piknikus ir švenčia įvairias šventes, kur maistas yra vienas iš svarbiausių bei privalomų atributų. Maisto kultūra čia užima vieną iš pagrindinių gyvenimo sričių.

Netoli vakarinės Afrikos pakrantės Kanarų salos šimtmečius buvo kryžkelė tarp Europos ir Amerikos. Istoriškai šios salos buvo pirmoji stotelė Ispanijos žemėje, kai laivai grįždavo iš Amerikos, todėl gyventojai pradėjo auginti ir į savo mitybą įtraukti maisto produktus tokius kaip bulvės, pupelės, pomidorai, avokadai, papajos, kukurūzai. Salų virtuvė yra vietinių Guanche elementų mišinys su Ispanijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos skoniais bei receptais. Geriausias būdas pažinti ir atrasti autentišką kulinarinę patirtį – valgyti su vietiniais.

271850822_509338463927091_8241043056215205346_n

271954579_509338420593762_2729148756375621512_n

Vietinio autentiško maisto ieškokite „Guachinche”

Norite vietinio naminio maisto? Norite pajusti ispanišką atmosferą, išgirsti ispanišką šurmulį, atitrūkti nuo turistinių vietų? Keliaukite į vietinę „guachinche”, užsisakykite galbūt net to, ko nesuprasite, ragaukite, mėgaukitės ir pajuskite kanarietišką dvasią ir kanarietiško maisto skonį.

Kai kurios „guachinche” gali būti visai gražūs maži vietiniai šeimos restoraniukai, tačiau būtent pats svarbiausias išskirtinis dalykas guachinche yra tai, kad tai lyg namų restoranas tiesiog kanariečių namuose, garažuose, atokesnėse vietose, kaip vynuogynuose, bananų plantacijose ir pan.

„Guachinche” ieškantis keliautojas neturėtų tikėtis didelės prabangos. Sulankstomos kėdės, popierinės staltiesės. Tačiau svarbiausia yra tai, kad rasite šeimos virtuvę, naminę ir tradicinę, tai yra tipišką nebrangų vietos maistą.

„Guachinche“ iš tikrųjų yra privatus namas, kuriame parduodamas vietoje pagamintas vynas ir prie jo patiekiami valgiai. Dar neseniai šios vietos buvo neteisėtos. Nebuvo jokių juos reglamentuojančių teisės aktų, nes tai buvo vietos, kur vietiniai eidavote paragauti vynų, tačiau šios vietos neturėjo restoranų licencijų. Galų gale teisės aktai sureguliavo taip, kad „guachinche” gavo leidimą tiekti maistą. Šiuo metu galioja norminiai reglamentai, kad tokie restoranėliai nemoka mokesčių. Kiekvienas iš jų turi savo asmeninį žavesį, papročius ir tradicijas. Paprastai jie atidaromi tam tikru laiku, pavyzdžiui, kai jie parduoda savo derliaus vyną, kuris paprastai būna nuo spalio/lapkričio iki kovo/balandžio.

Dauguma jų yra Tenerifės šiaurėje, ypač La Orotava, Santa Ursula, El Sauzal, La Victoria, La Matanza

Paprastai kuo sudėtingiau vieta pasiekiama, tuo įdomiau ir autentiškiau. Rasite jų ir pietinėje salos dalyje, tačiau mūsų patarimas keliaukite toliau nuo turistinių vietų, kilkite į kalnus ir ieškokite Kanarų skonio ten.

Pirmoji „guachinche”, kuri mus ir įtraukė į „guachinche” ilgą ir vis dar nesibaigiantį turą, buvo NATURAL guachinche El Sauzal (https://www.facebook.com/pages/Natural%20Guachinche/1227051160690327/). Atvykome į ją jau vakarėjant, kilome labai stačiais siaurais keliukais į vynuogynus. Prieš 6 metus ji teturėjo vos du suklypusios staliukus ir darbavosi tik pats šeimininkas. Tačiau jis mums iškepė tada pačios skaniausios vištos puselę, vaikams naminių nešaldytų bulvyčių, patiekė tradicinę menkę svogūnų ir razinų padaže. Aplankėme mes ją ir vėl sugrįžę į Tenerifę. Pamatėme jau išaugusią, išsiplėtusią ir susipažinome jau su visa mažame restoranėlyje besidarbuojančia šeima. Deja, šiuo metu ne visos guachinche atsidariusios, todėl visada prieš važiuojant pasitikrinkite informaciją.

Viena iš įdomesnių guachinche vietų šiaurėje, įspūdingame vynuogyne La Finca (https://www.facebook.com/Guachinche-La-Finca-110539813980966/)

271887869_509338433927094_8759877937888678003_n

271851273_509338607260410_1701968627386303391_n

Didesnės, labiau pritaikytos ir nesunkiai pasiekiamos turistams vietos salos pietuose:

El Cordero (https://www.facebook.com/restaurantelcordero)

El Rancho de Nino (https://www.facebook.com/ranchonino)

Xanadu (https://www.facebook.com/HipicaXanadu)

Las Gangarras (https://www.facebook.com/fincarestaurantelasgangarras)

Las Chafiras (https://www.facebook.com/restaurantelaschafiras)

Mums labiau patinka mažesnės „guachinche”, kur be ispanų kalbos gali susikalbėti nebent tik pirštais, kur vaikai užsidengia ausis nuo ispaniškų kalbų ir šurmulio, kur gausite paragauti šeimos moterų ir vyrų gaminamą maistą pagal jų šeimos paveldą.

Neišvardinsime visų aplankytų „guachinche”, kurių mūsų sąraše jau turbūt virš 100, tačiau pasikliaukite google paieška, nebijokite ne baltomis staltiesėmis apklotų stalų bei atrodo neįveikiamų siaurų keliukų vedančių į kalnus ir atrasite kanarų perliukų.

Ieškote galite ir tokių restoranų, restoranėlių, kaip finca (sodyba), bodegon (vyninė), tasca (taverna), a la brasa (ant griliaus keptas maistas) – tai ne tas pats, kas „guachinche”, bet ir šio tipo vietos taip pat priskiriamos prie vietinio maisto autentiškų vietų.

Vietiniai patiekalai

Ropa vieja – avinžirnių troškinys su daržovėmis ir mėsa. Sotu ir skanu. Vegetarams siūlau rinktis avinžirnius be mėsos (garbanzas sin carne).

Jei mėgstate sūrį – ragaukite keptą ožkos sūrį su padažais („queso a la plancha“).

Gofio ir eskaldonas – truputį egzotikos ir visiškos autentikos. Gofio – tai miltai, pagaminti iš skrudintų kviečių ar sorų grūdų. Iš jų gaminama daugybė maisto produktų – padažai, kepiniai ir net ledai. Vienas garsiausių patiekalų jo pagrindu yra escaldón de gofio. Tai gofio miltai, sumaišyti su žuvies sultiniu. Tai nėra pats priimtiniausias skonis turistams, tačiau vietiniai gyventojai tai labai vertina už tai, kad yra jam yra daug vitaminų ir mineralų. Ši košė kartais maišoma su bulvėmis ar morkomis, ir būtinai patiekiama su svogūnais.

Na ir žinoma virtos bulvės su lupena (papas arrugadas, kas pažodžiui išvertus reiškia susiraukusios/ susiraukšlėjusios bulvės). Dėl vulkaninio dirvožemio ir klimato, kuriame auginamos bulvės yra mažesnės, turinčios unikalią tekstūrą ir skonį. Tradicinis būdas virti šias bulves yra užvirinti jas su odele su daug druskos ir patiekti kaip garnyrą. Vaikai mėgsta vienas, o suaugusieji skanauja su raudonu ir žaliu mojo padažu. Valgyti su lupena!

Raudonas ir žalias padažai (mojo verde ir mojo rojo). Raudonas padažas – tai aštrus padažas, iš česnako, alyvuogių aliejaus, raudonųjų ar žaliųjų pipirų, druskos ir acto. Šis tradicinis padažas patiekiamas su beveik visais salos patiekalais. Žaliame padaže yra kalendra arba petražolės.

O pabaigai būtinai kavos – išskirtiniausia Barraquito kava (espresso, kondensuoto pieno ir likerio trio). O man labiausiai patinka kava su trupučiu pieno – cortado natural. Na ir žinoma ispaniškos pailgos spurgos (churros), valgomos su cukrumi ar šokoladu.

Ir žinoma vieni iš pagrindinių patiekalų kanarų virtuvėjė yra mėsos patiekalai ir žuvis bei jūrų gėrybės – parašysiu išsamiau jau atskirai su rekomendacijomis